Pratęsiant silpno ir stipraus prekių/paslaugų ženklo temą, trumpai apžvelkime ESINT (Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos) parengtą Bendrąją praktiką, susijusią su skiriamojo požymio nustatymu, kuri yra ESINT įgyvendinamos Praktikos derinimo/konvergencijos prekių ženklų ir dizaino srityse programos dalis.  
 
Tam, kad žymuo būtų įregistruotas prekių ženklų, jis turi turėti bent minimalų skiriamąjį požymį, leidžiantį atskirti vieno asmens prekes ir (arba) paslaugas nuo kito subjekto prekių ir (arba) paslaugų.  Pagal Prekių ženklų įstatymą prekių ženklais negali būti bendriniai pavadinimai, neturintys jokio skiriamojo požymio žymenys, žymenys, kurie žymi ar nurodo tik prekių rūšį, paskirtį ar kitas prekių charakteristikas ir pan. (Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 p., 5 p.). Taigi žymenys „saldainis“, „kirpykla“, „langai“, „pienas“ negali žymėti šiais žodžiais aprašomų prekių arba paslaugų.
 
Tačiau tai nereiškia, kad tokie skiriamojo požymio neturintys žymenys negali būti sudėtiniu prekių ženklo elementu. Kitais žodžiais tariant, skiriamojo požymio neturintis žymuo gali būti sėkmingai užregistruotas sukomponavus jį su kitais skiriamąjį požymį turinčiais elementais arba skiriamojo požymio neturintį žymenį pateikus tokiu būdu, kad jis pasikeičia iš esmės ir praranda savo pradinę bendrinę ar aprašomąją reikšmę.
 
Dažnai neteisingai manoma, jog elementarūs bendrinio ar aprašomojo žymens pakeitimai (pvz., bendrinį žodį užrašius tam tikru šriftu, ar pridėjus prie jo grafinį elementą ir (arba) spalvą) leis šiam žymeniui įgyti skiriamąjį požymį. Tam tikrais atvejais toks ženklas iš tiesų sėkmingai peržengs prekių ženklo registracijos procedūrai keliamus reikalavimus ir bus įregistruotas. Tačiau turėkite omenyje, kad toks prekių ženklas bus laikomas silpnu ir jo savininko teisių apsauga kilus teisiniam ginčui, susijusiam su prekių ženklu panašumu į kito asmens intelektinės nuosavybės objektą, gali būti ribota. Kitais atvejais - net papildomi elementai, tokiam žymeniui nesuteiks skiriamojo požymio.
 
Pavyzdžiui, pagal Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT) parengtą bendrąją praktiką, skiriamojo požymio neturės:

1. aprašomieji ir (ar) skiriamojo požymio neturintys žodiniai elementai, užrašyti įprastu, standartiniu šriftu, užrašyti ranka ar ranka rašyto stiliaus šriftu, turintys šrifto efektą (paryškintas, pasvirasis) ar be jo;
   
2. aprašomasis ir (ar) skiriamojo požymio neturintis žodinis elementas, raidės ar jų fonas, nuspalvintas viena spalva (atkreiptinas dėmesys, kad pagal ESINT parengtos bendrosios praktikos pavyzdžius – net ir kelių spalvų panaudojimas nebūtinai reikš skiriamojo požymio įgijimą); 
   
3. skyrybos ženklai ir kiti simboliai aprašomiesiems ir (ar) skiriamojo požymio neturintiems elementams skiriamojo požymio taip pat nesuteiks;
4. paprastai žodinių elementų vertikalaus, apversto išdėstymo arba išdėstymo viena, dviem ar daugiau eilučių nepakaks, kad žymuo įgytų minimalų skiriamąjį požymį;
5. elementarios geometrinės figūros, naudojamos kaip rėmeliai arba kraštinės skiriamojo požymio taip pat nesuteiks, tačiau sudėtinės geometrinės figūros, keičiančios bendrą žymens suvokimo įspūdį, gali būti pripažintos turinčiomis pakankamą skiriamąjį požymį;
6.  tikroviškas prekių ir paslaugų atvaizdas arba stilizuotas prekių ir paslaugų atvaizdas, kuris yra įprastas tam tikroms prekėms ir paslaugoms žymėti – bus laikomas neturinčiu skiriamojo požymio.

SVARBU ŽINOTI: įregistravus prekių ženklą, kurio sudėtine dalimi yra aprašomieji ir (ar) skiriamojo požymio neturintys elementus,  prekių/paslaugų ženklo savininkas neįgis išimtinės teisės į aprašomuosius ir (ar) skiriamojo požymio neturinčius žodžius, kadangi apsauga bus taikoma  tik visai ženklo kompozicijai.  
 
 
 

 

Nuo 2020 01 01 įsigalioję LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau - JANĮ) sukonkretino nemokumo nustatymo momentą. Pagal JANĮ nemokumo apibrėžimas numato du alternatyvius požymius, t. y. laiku negalėjimą vykdyti turtinių prievolių arba situaciją, kai juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Skirtumas nuo anksčiau galiojusio LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) nustatyto nemokumo apibrėžimo pasireiškia tuo, jog ĮBĮ buvo nustatyti du privalomi požymiai iš kurių pirmasis požymis savo turiniu liko nepakitęs (ĮBĮ – „įmonė nevykdo įsipareigojimų“, JANĮ -   „juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių“), o antrasis požymis skiriasi kokybiškai. Antrasis ĮBĮ nustatytas nemokumo kriterijus „pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės“ buvo suformuotas tokiu būdu, kad vien tik iš įmonės balanso šio kriterijaus nebuvo įmanoma patikrinti, kadangi įmonių balansai neatspindi pradelstų įsipareigojimų (balanso eilutėse pateikiami tik per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai ir ilgalaikiai įsipareigojimai). Tuo tarpu JANĮ alternatyviai pateiktas nemokumo kriterijus  „juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę“ – galimas nustatyti iš įmonės balanso tiesiogiai, t. y. be papildomo tyrimo, kadangi tiek įmonės turtas, tiek įsipareigojimai yra pateikiami balanse tiesiogiai. Reikšmingas pokytis yra ir restruktūrizavimo bylos kėlimo klausimu: susiklosčius nemokumo situacijai, juridinio asmens vadovas turi pasirinkimo laisvę, kurį iš nemokumo sureguliavimo procesų inicijuoti. Jeigu jis sprendžia, kad juridinis asmuo yra gyvybingas, jis turi pareigą ir galimybę inicijuoti restruktūrizavimo bylą. Jam delsiant atlikti šią pareigą, nors ir nemokus juridinis asmuo yra gyvybingas, tokiam juridiniam asmeniui turi būti keliama bankroto byla.

Ginčai tarp bendros nuosavybės savininkų yra dažni. LR Civilinio kodekso 4.80 str. 1 d. numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Minėto straipsnio 2 d. numato, kad atidalijant turtą, jis dalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o kitais atvejais, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijas. Tokia situacija dažniausiai susiklosto, kai vieną butą valdo du ir daugiau bendrasavininkių. Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuoja praktiką, pagal kurią teismai turėtų galutinai išspręsti šalių ginčus ir, pagal galimybes, nepalikti patalpų bendram naudojimui, kadangi tai vėl gali sąlygoti naują šalių teisminį ginčą ateityje. Tokiu atveju, turtas gali būti priteisiamas vienai iš šalių, o kitai  šaliai priteisiama turtinė (dažniausiai piniginė) kompensacija iš šalies liekančios savininke. Savininke liekanti šalis tokiame ginče turi įrodyti, kad ji pajėgi realiai išmokėti kompensaciją (disponuoja atitinkama pinigų suma).      

Žala kroviniui, patirta tarptautinio pervežimo metu, gali tapti gana sudėtingo ginčo objektu. Pagal CMR konvencijos 17 str. vežėjas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Kaip taisyklė, korinį pakrauna siuntėjas. Todėl dėl krovinio pasislinkimo, virtimo ar kitokio poveikio, atsiradusio dėl paties transportavimo proceso ypatumų (pavyzdžiui, staigaus stabdymo), žalos atlyginimas dažnai yra ginčijamas tiek vežėjo, tiek vežėjo atsakomybę apdraudusios draudimo įmonės. Žinoma, tokiais atvejais ginčų lieka mažiau, jeigu buvo sudaryta pervežimo sutartis ir joje buvo aiškiai įtvirtinta, kad už krovinio tvirtinimą ir išdėstymą atsakingas yra vežėjas. Jeigu tokia sąlyga nebuvo numatyta, tuomet gavėjui, siekiančiam gauti žalos atlyginimą, reikėtų remtis kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisykle, jog krovinio pakrovimas nėra reglamentuojamas CMR konvencijos, o tokiems nereglamentuotiems atvejams taikytina nacionalinė teisė. Kelių transporto kodekso 32 str. numato vežėjo pareigą tikrinti pakrauto krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad jis atitiktų eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Šioje normoje pateikta sąvoka "kitos krovinių vežimo sąlygos" leidžia reikalauti vežėjo atsakomybės už krovinio pasislinkimą dėl transportavimo ypatumų (pavyzdžiui, posūkių, ar staigaus stabdymo).  

Praktikoje dažnai kyla ginčų tarp nuomotojo ir nuomininko dėl to, ką išsikeldamas nuomininkas gali pasiimti, o ko negali. Šis klausimas perauga į ginčą, kai sutartyje nėra aiškiai aptartas. LR CK 6.501 str. reglamentuoja turto pagerinimų atskyrimo tvarką. Šio straipsnio 2 d. nustato, kad nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Daugiausia diskusijų kyla dėl išsireiškimo "be žalos išsinuomotam daiktui". Šioje normoje esanti sąvoka „be žalos išsinuomotam daiktui“ yra aiškintina kartu su LR CK 6.499 str.  pateiktu grąžinamo turto apibrėžimu , t. y. daiktas turi būti grąžinamas tokios būklės, kokios buvo perduotas atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą.  Būtent skirtumas tarp perdavimo būklės naudojimui ir grąžinimo būklės pasibaigus naudojimui, jeigu ši būklė viršija normalų nusidėvėjimą, yra laikomas žala. Pavyzdžiui, nuomininkas išmetė seną nuomotojo paklotą kiliminę dangą ir pasiklojo naują. Tokiu atveju, jeigu jis išsikeldamas pasiimtų pasiklotą kiliminę dangą, o senos negrąžintų, kiltų žala.

Praktikoje ginčai dėl vaikų labai dažnai remiasi tuo, jog "vaikas nenori su juo būti" ir "vaikas nenori su juo bendrauti". LR CK 3.177 str. numato, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus.  Į vaiko norus dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu teismas gali ir neatsižvelgti, jeigu jie prieštarauja vaiko interesams. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (LR CK 3.175 str.). Tokiose bylose, siekiant nustatyti vaiko gyvenamąją vietą arba tinkamai parinkti bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu apimtį,  mano nuomone, įrodinėjimas turi remtis į priežastį, t. y. ar yra objektyvi priežastis dėl kurios vaikas nenori su vienu iš tėvų būti ir bendrauti. Jeigu tokia priežastis yra, tuomet reikia vertinti ar ta priežastis gali turėti žalingą poveikį vaikui. Be to, tokiose bylose, kaip taisyklė, su vaiku liekantis tėvas yra įtarinėjimas vaiko nuteikimu prieš skyrium gyvenantį tėvą. Todėl, aš patarčiau su vaiku liekančiam tėvui teikti įrodymus, kad jis neįtakoja vaiko nuomonės, kad objektyviai sudaro sąlygas kitam tėvui matytis su vaiku ir kad tokių pasimatymų sąlygos bei trukmė yra apspręsta tik vaiko noro ir skyrium gyvenančio tėvo galimybių.

Visada sunkių turtinių nusikaltimų atveju gali būti taikomas išplėstinis turto konfiskavimas, t. y. tokio turto, kurio "baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo". Iš esmės ši norma rodo, kad "kaltininkas" turi pareigą įrodyti (pagrįsti) turto įsigijimo šaltinį. Buvo daug diskusijų, kad toks įrodinėjimo naštos perkėlimas įtariamajam  pažeidžia nekaltumo prezumpciją (nekaltas, kol neįrodyta priešingai), bet po Vokietijos konstitucinio teismo sprendimo, praktiškai visa Europa turi panašias baudžiamojo kodekso nuostatas. Lietuvoje  ši norma atsirado nuo 2010 12 02. Iki 2017 m. nebuvo niekam pritaikyta. Taikymo praktika tik formuojasi. Mano nuomone, kalbant apie turto ir pajamų pagrįstumą, visada įtariamajam reikia susiskaičiuoti, kokios pajamos gautos ir koks turtas įgytas. Pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas laikotarpiui nuo įtariamo nusikaltimo laiko iki ikiteisminio tyrimo pradžios. Suskaičiavus galima racionaliai nuspręsti, teikti ar neteikti duomenis ikiteisminiame tyrime. Jeigu viskas aišku, tai tuomet geriau pateikti duomenis, negu neteikti.

Situacija: kontoros klientui įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu priteista turtinė ir neturtinė žala, padaryta smurtiniu nusikaltimu. Realios galimybės iš nuteistojo išieškoti priteistą žalą nėra (nuteistasis atlieka realią bausmę laisvės atėmimo vietoje; turto, iš kurio būtų galima išieškoti priteistą žalą, neturi). Tokiu atveju rekomenduojame pasinaudoti LR smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme numatyta galimybe ir kreiptis į LR Teisingumo ministeriją su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu patirtą žalą. Pagal šį įstatymą kompensuojama gali būti tiek turtinė (nuo 60 iki 100 bazinių socialinių išmokų), tiek neturtinė (nuo 80 iki 120 bazinių socialinių išmokų) žala. Bazinė socialinė išmoka šiuo metu yra 39 Eur. Pažymėtina, kad pagal šį įstatymą taip pat gali būti kompensuojamos nukentėjusio asmens patirtos bylinėjimosi (proceso) išlaidos, kurias priteisė teismas, ir vykdymo išlaidos.
Pagrindinės sąlygos tokios kompensacijos paskyrimui: nukentėjusiojo žala patirta dėl smurtinio nusikaltimo (smurtinių nusikaltimų sąrašas patvirtintas LR Teisingumo ministro 2009-03-20 įsakymu Nr. 1R-88 Dėl Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašo patvirtinimo) bei žala yra neatlyginta. Tokiu atveju, rekomenduojame kreiptis dėl priteistos  žalos išieškojimo į antstolių kontorą su prašymu patikrinti skolos išieškojimo galimybes bei išduoti tai patvirtinantį dokumentą (aktą apie išieškojimo negalimumą arba pažymą apie žalos neišieškojimą dėl objektyvių priežasčių).
Atlikus aukščiau nurodytus veiksmus bei išpildžius kitus reikalavimus, numatytus  LR smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme, mūsų kontoros klientui buvo sėkmingai paskirta didžioji dalis teismo priteistos turtinės ir neturtinės žalos, bei kompensuotos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos bei vykdymo išlaidos.

Administracinės nuobaudos byla. Siužetas banalus: nakties metu jaunuolius besivažinėjančius po miestą BMW automobiliu, kelintą kartą pastebi budintis policijos ekipažas ir sustojusius degalinėje apkaltina chuliganišku vairavimu. Nesileidžiant į detalius bylos aptarimus, skirkime dėmesį tam, ką patarti žmogui papuolusiam į tokią situaciją. Suprantama, pirmiausia faktai: turite rinkti vaizdo įrašus, liudytojų parodymus, fotonuotraukas ir kitas priemones, paneigiančias chuliganiško vairavo faktą. Antra, galite pasinaudoti besiformuojančia teismine praktika, kurioje bendrųjų KET normų pažeidimas nepripažįstamas pakankamu, kad konstatuoti ANK 420 str. 2 d. sudėtį (pavyzdžiui, bylos: Klaipėdos apygardos teismas byla Nr. AN2-364-382/2017, Plungės apylinkės teismas byla Nr. II-8-1068/2019, Tauragės apylinkės teismo byla Nr. II-23-439/2018). Žinoma, pastaroji sąlyga galioja, jeigu ANK protokole pažeidimas aprašytas pateikiant nuorodą į bendrąsias KET normas.