Žala kroviniui, patirta tarptautinio pervežimo metu, gali tapti gana sudėtingo ginčo objektu. Pagal CMR konvencijos 17 str. vežėjas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Kaip taisyklė, korinį pakrauna siuntėjas. Todėl dėl krovinio pasislinkimo, virtimo ar kitokio poveikio, atsiradusio dėl paties transportavimo proceso ypatumų (pavyzdžiui, staigaus stabdymo), žalos atlyginimas dažnai yra ginčijamas tiek vežėjo, tiek vežėjo atsakomybę apdraudusios draudimo įmonės. Žinoma, tokiais atvejais ginčų lieka mažiau, jeigu buvo sudaryta pervežimo sutartis ir joje buvo aiškiai įtvirtinta, kad už krovinio tvirtinimą ir išdėstymą atsakingas yra vežėjas. Jeigu tokia sąlyga nebuvo numatyta, tuomet gavėjui, siekiančiam gauti žalos atlyginimą, reikėtų remtis kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisykle, jog krovinio pakrovimas nėra reglamentuojamas CMR konvencijos, o tokiems nereglamentuotiems atvejams taikytina nacionalinė teisė. Kelių transporto kodekso 32 str. numato vežėjo pareigą tikrinti pakrauto krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad jis atitiktų eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Šioje normoje pateikta sąvoka "kitos krovinių vežimo sąlygos" leidžia reikalauti vežėjo atsakomybės už krovinio pasislinkimą dėl transportavimo ypatumų (pavyzdžiui, posūkių, ar staigaus stabdymo).
Comments are closed.
|
PastabaŠio tinklaraščio tikslas pateikti praktinius teisininko pastebėjimus, kurių nerasite pažodiniuose įstatymų tekstuose. Kita vertus, konkrečioms gyvenimiškoms situacijoms šie pastebėjimai neturėtų būti taikomi be profesionalaus teisininko konsultacijos.
AutoriusTomas Bukelis Archyvas
February 2022
|