Praktikoje ginčai dėl vaikų labai dažnai remiasi tuo, jog "vaikas nenori su juo būti" ir "vaikas nenori su juo bendrauti". LR CK 3.177 str. numato, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus.  Į vaiko norus dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu teismas gali ir neatsižvelgti, jeigu jie prieštarauja vaiko interesams. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (LR CK 3.175 str.). Tokiose bylose, siekiant nustatyti vaiko gyvenamąją vietą arba tinkamai parinkti bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu apimtį,  mano nuomone, įrodinėjimas turi remtis į priežastį, t. y. ar yra objektyvi priežastis dėl kurios vaikas nenori su vienu iš tėvų būti ir bendrauti. Jeigu tokia priežastis yra, tuomet reikia vertinti ar ta priežastis gali turėti žalingą poveikį vaikui. Be to, tokiose bylose, kaip taisyklė, su vaiku liekantis tėvas yra įtarinėjimas vaiko nuteikimu prieš skyrium gyvenantį tėvą. Todėl, aš patarčiau su vaiku liekančiam tėvui teikti įrodymus, kad jis neįtakoja vaiko nuomonės, kad objektyviai sudaro sąlygas kitam tėvui matytis su vaiku ir kad tokių pasimatymų sąlygos bei trukmė yra apspręsta tik vaiko noro ir skyrium gyvenančio tėvo galimybių.

Visada sunkių turtinių nusikaltimų atveju gali būti taikomas išplėstinis turto konfiskavimas, t. y. tokio turto, kurio "baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo". Iš esmės ši norma rodo, kad "kaltininkas" turi pareigą įrodyti (pagrįsti) turto įsigijimo šaltinį. Buvo daug diskusijų, kad toks įrodinėjimo naštos perkėlimas įtariamajam  pažeidžia nekaltumo prezumpciją (nekaltas, kol neįrodyta priešingai), bet po Vokietijos konstitucinio teismo sprendimo, praktiškai visa Europa turi panašias baudžiamojo kodekso nuostatas. Lietuvoje  ši norma atsirado nuo 2010 12 02. Iki 2017 m. nebuvo niekam pritaikyta. Taikymo praktika tik formuojasi. Mano nuomone, kalbant apie turto ir pajamų pagrįstumą, visada įtariamajam reikia susiskaičiuoti, kokios pajamos gautos ir koks turtas įgytas. Pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas laikotarpiui nuo įtariamo nusikaltimo laiko iki ikiteisminio tyrimo pradžios. Suskaičiavus galima racionaliai nuspręsti, teikti ar neteikti duomenis ikiteisminiame tyrime. Jeigu viskas aišku, tai tuomet geriau pateikti duomenis, negu neteikti.

Situacija: kontoros klientui įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu priteista turtinė ir neturtinė žala, padaryta smurtiniu nusikaltimu. Realios galimybės iš nuteistojo išieškoti priteistą žalą nėra (nuteistasis atlieka realią bausmę laisvės atėmimo vietoje; turto, iš kurio būtų galima išieškoti priteistą žalą, neturi). Tokiu atveju rekomenduojame pasinaudoti LR smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme numatyta galimybe ir kreiptis į LR Teisingumo ministeriją su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu patirtą žalą. Pagal šį įstatymą kompensuojama gali būti tiek turtinė (nuo 60 iki 100 bazinių socialinių išmokų), tiek neturtinė (nuo 80 iki 120 bazinių socialinių išmokų) žala. Bazinė socialinė išmoka šiuo metu yra 39 Eur. Pažymėtina, kad pagal šį įstatymą taip pat gali būti kompensuojamos nukentėjusio asmens patirtos bylinėjimosi (proceso) išlaidos, kurias priteisė teismas, ir vykdymo išlaidos.
Pagrindinės sąlygos tokios kompensacijos paskyrimui: nukentėjusiojo žala patirta dėl smurtinio nusikaltimo (smurtinių nusikaltimų sąrašas patvirtintas LR Teisingumo ministro 2009-03-20 įsakymu Nr. 1R-88 Dėl Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašo patvirtinimo) bei žala yra neatlyginta. Tokiu atveju, rekomenduojame kreiptis dėl priteistos  žalos išieškojimo į antstolių kontorą su prašymu patikrinti skolos išieškojimo galimybes bei išduoti tai patvirtinantį dokumentą (aktą apie išieškojimo negalimumą arba pažymą apie žalos neišieškojimą dėl objektyvių priežasčių).
Atlikus aukščiau nurodytus veiksmus bei išpildžius kitus reikalavimus, numatytus  LR smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme, mūsų kontoros klientui buvo sėkmingai paskirta didžioji dalis teismo priteistos turtinės ir neturtinės žalos, bei kompensuotos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos bei vykdymo išlaidos.