Žala kroviniui, patirta tarptautinio pervežimo metu, gali tapti gana sudėtingo ginčo objektu. Pagal CMR konvencijos 17 str. vežėjas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Kaip taisyklė, korinį pakrauna siuntėjas. Todėl dėl krovinio pasislinkimo, virtimo ar kitokio poveikio, atsiradusio dėl paties transportavimo proceso ypatumų (pavyzdžiui, staigaus stabdymo), žalos atlyginimas dažnai yra ginčijamas tiek vežėjo, tiek vežėjo atsakomybę apdraudusios draudimo įmonės. Žinoma, tokiais atvejais ginčų lieka mažiau, jeigu buvo sudaryta pervežimo sutartis ir joje buvo aiškiai įtvirtinta, kad už krovinio tvirtinimą ir išdėstymą atsakingas yra vežėjas. Jeigu tokia sąlyga nebuvo numatyta, tuomet gavėjui, siekiančiam gauti žalos atlyginimą, reikėtų remtis kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisykle, jog krovinio pakrovimas nėra reglamentuojamas CMR konvencijos, o tokiems nereglamentuotiems atvejams taikytina nacionalinė teisė. Kelių transporto kodekso 32 str. numato vežėjo pareigą tikrinti pakrauto krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad jis atitiktų eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Šioje normoje pateikta sąvoka "kitos krovinių vežimo sąlygos" leidžia reikalauti vežėjo atsakomybės už krovinio pasislinkimą dėl transportavimo ypatumų (pavyzdžiui, posūkių, ar staigaus stabdymo).  

Praktikoje dažnai kyla ginčų tarp nuomotojo ir nuomininko dėl to, ką išsikeldamas nuomininkas gali pasiimti, o ko negali. Šis klausimas perauga į ginčą, kai sutartyje nėra aiškiai aptartas. LR CK 6.501 str. reglamentuoja turto pagerinimų atskyrimo tvarką. Šio straipsnio 2 d. nustato, kad nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Daugiausia diskusijų kyla dėl išsireiškimo "be žalos išsinuomotam daiktui". Šioje normoje esanti sąvoka „be žalos išsinuomotam daiktui“ yra aiškintina kartu su LR CK 6.499 str.  pateiktu grąžinamo turto apibrėžimu , t. y. daiktas turi būti grąžinamas tokios būklės, kokios buvo perduotas atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą.  Būtent skirtumas tarp perdavimo būklės naudojimui ir grąžinimo būklės pasibaigus naudojimui, jeigu ši būklė viršija normalų nusidėvėjimą, yra laikomas žala. Pavyzdžiui, nuomininkas išmetė seną nuomotojo paklotą kiliminę dangą ir pasiklojo naują. Tokiu atveju, jeigu jis išsikeldamas pasiimtų pasiklotą kiliminę dangą, o senos negrąžintų, kiltų žala.