Visada sunkių turtinių nusikaltimų atveju gali būti taikomas išplėstinis turto konfiskavimas, t. y. tokio turto, kurio "baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo". Iš esmės ši norma rodo, kad "kaltininkas" turi pareigą įrodyti (pagrįsti) turto įsigijimo šaltinį. Buvo daug diskusijų, kad toks įrodinėjimo naštos perkėlimas įtariamajam pažeidžia nekaltumo prezumpciją (nekaltas, kol neįrodyta priešingai), bet po Vokietijos konstitucinio teismo sprendimo, praktiškai visa Europa turi panašias baudžiamojo kodekso nuostatas. Lietuvoje ši norma atsirado nuo 2010 12 02. Iki 2017 m. nebuvo niekam pritaikyta. Taikymo praktika tik formuojasi. Mano nuomone, kalbant apie turto ir pajamų pagrįstumą, visada įtariamajam reikia susiskaičiuoti, kokios pajamos gautos ir koks turtas įgytas. Pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas laikotarpiui nuo įtariamo nusikaltimo laiko iki ikiteisminio tyrimo pradžios. Suskaičiavus galima racionaliai nuspręsti, teikti ar neteikti duomenis ikiteisminiame tyrime. Jeigu viskas aišku, tai tuomet geriau pateikti duomenis, negu neteikti.
Comments are closed.
|
PastabaŠio tinklaraščio tikslas pateikti praktinius teisininko pastebėjimus, kurių nerasite pažodiniuose įstatymų tekstuose. Kita vertus, konkrečioms gyvenimiškoms situacijoms šie pastebėjimai neturėtų būti taikomi be profesionalaus teisininko konsultacijos.
AutoriusTomas Bukelis Archyvas
February 2022
|